Vilkaviškio herbas — mėlyname herbinio skydo lauke raudona heraldinė dviguba lelija.

1791 m. gruodžio 9d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas pakartotinai patvirtino miesto teises ir dovanojo miestui senąjį herbą. Privilegijos originalas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje. Miesto herbo simbolika pasiskolinta iš Pacų heraldikos, mat Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas buvo Vilkaviškio seniūnu. Pacų herbe lelija buvo sidabrinė raudoname fone, todėl, kad kiek skirtųsi nuo pastarojo, miesto herbe buvo pakeistos spalvos.

1792 m. panaikinus savivaldą miesto herbas neteko galios.

Nepriklausomos Lietuvos laikais herbą išpopuliarino T. Daugirdo ir B. Šaliamoro išleisti atvirukai, kuriuose heraldinė lelija buvo pakeista į paprastą darželio leliją.

Istorinis herbas buvo atgaivintas 1969 m., bet jau sekančiais metais tuometinės valdžios uždraustas.

Iš naujo atgaivintas Vilkaviškio herbas buvo patvirtintas Lietuvos Prezidento 1996 m. sausio 23 d.





Vilkaviškis - miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampoles apskrityje, 23 km į šiaurės vakarus nuo Marijampoles rajono centro. Miestas turi seniūnijos statusą. Vakaruose už miesto telkšo Paezeriu ezeras. Pro Vilkaviškį teka upė Seimena. Mieste yra Svc. Mergeles Marijos apsilankymo katedra (prie vietos, kur Seimena iteka i Vilkauja), Sv. Kryziaus baznycia, pastas, savivaldybe, rajono ligonine.

Gyvenvietė kaip Prienu girios kaimelis XVI a. pradžioje įsikūrė prie Kauno-Prusijos kelio. 1660m. Jonas Kazimieras suteikė Magdeburgo teises. 1791m. gruodzio 9d. Stanislovas Agustas atnaujino miesto teises ir patvirtino herbą. 1996m. sausio 23d. Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko dekretu patvirtintas dabartinis Vilkaviskio herbas.

Kalbininkas Aleksandras Vanagas spėjo, kad „miesto vardas yra priesagos -iškis vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Vilkauja. Pirmesnė miesto vardo lytis buvo Vilkaujiškis, vėliau virtusi patogesniu ištarti variantu Vilkaviškis".



Vilkaviškio rajone yra 62 ežerai bei tvenkiniai. Per rajoną teka Šešupė ir du jos intakai Rausvė bei Širvinta, kiti upeliai. Turistus traukia įspūdingas Piliakalnių piliakalnis (iš viso rajone yra 14 piliakalnių), Vištyčio regioninis parkas, išsiskiriantis nuostabiu kalvotu kraštovaizdžiu. 1992 m., siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, įkurtas Vištyčio regioninis parkas (10 100 ha). Reljefo raiškumu ir vaizdingumu išsiskiria Kylininkų kalvynas, kurio pietuose susitelkusios aukščiausios kalvos: Dunojaus, Janaukos, Pavištyčio, Statkūnų. Labai vertingi brandūs plačialapiai miškai, ypač ąžuolynai su skroblais ir liepomis. Miškuose yra 300 metų ąžuolų, 200 metų amžiaus pušų ir eglių. Iš visų pusių supamas kalvų tyvuliuoja Vištytis. Jo pakrantėje Šilelio miško takelis veda prie Šventojo šaltinėlio, netoli Vištyčio stovi parko puošmena – vėjo malūnas. Parko pakraštyje dunkso Didysis pėduotasis Vištyčio akmuo. Gamtos vertybės saugomos Virbalgirio botaniniame ir zoologiniame draustinyje.

Vilkaviškio rajonas – mažai miškingų, bet labai derlingų lygumų kraštas. Jis tęsiasi nuo sienos su Lenkijos Respublika pietuose iki Šešupės upės šiaurėje. Vakaruose ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir tęsiasi 1–7 kilometrus už Rausvės upės rytuose.

Turistai mėgsta ir gausiai lanko pietvakarinę rajono dalį, kurioje kalvos siekia daugiau kaip 280 m aukštį virš jūros lygio. Tuo tarpu Suvalkijos lygumos plyti 35–60 m aukštyje virš jūros lygio. Šie du kontrastai vienas kitą papildo, sustiprina ir susilieja į nuostabaus grožio kraštovaizdį. Tarp kalvų, dažniausiai giliuose slėniuose, teka nedideli sraunūs upeliai. Jie pavasariais pavirsta baidarininkų mėgstamomis vandeningomis ir srauniomis upėmis. Labiausiai baidarininkai mėgsta Širvintos upę ties Svirkalniu. Šioje vietoje upė pasiekia III sudėtingumo kategoriją ir vienai ar dviem savaitėms tampa kalnų upe.

Turistai ir žvejai mėgsta Vištyčio, Paežerių, Podvarko, Dotamų, Vygrelių, Beržinio, Armudiškių, Talaikės ir kitus ežerus bei Pajevonio, Virbalio, Keturvalakių ir Karklinių tvenkinius. Pats didžiausias ir giliausias – Vištyčio ežeras. Jo pakrantėse yra du kempingai ir kelios poilsiavietės. Vištytyje įsikūrusi Vištyčio regioninio parko direkcija.

Kalvotoje Sūduvoje šiuo metu intensyviai vystoma turizmo infrastruktūra. Turistų lankymui pritaikomi piliakalniai, rengiamos apžvalgos ir poilsio aikštelės. Pažymimi turistiniai maršrutai dviratininkams ir pėstiesiems. „Suvalkijos žiedas" – maršrutas dviratininkams tęsiasi per penkias apskrities savivaldybes. Rengiamas turistinis maršrutas „Senoviniai piliakalniai ir gyvenvietės dabartiniame kraštovaizdyje" ir vienos dienos turistinis maršrutas aplink Uosijos mišką ir Paežerių ežerą. Baigiama įrengti vandens turizmo trasa Šešupės upe nuo Antanavo iki Kudirkos Naumiesčio.

Be piliakalnių, turistai labai mėgsta ir gausiai lanko Paežerių dvarą, kuriame yra Sūduvos krašto muziejus. Tai geriausiai išlikęs dvaras ir parkas Marijampolės apskrityje. Kitus dvarus mena išlikę vertingi parkai Patilčiuose, Šūkliuose, Kataučiznoje.

Vilkaviškio rajono savivaldybė yra Lietuvoje, Marijampolės apskrityje. Centras - Vilkaviškis.

Atstovaujamoji valdžia - Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija.

Gyvenvietės
Rajone yra:
* 3 miestai - Kybartai, Vilkaviškis ir Virbalis;
* 5 miesteliai - Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai ir Vištytis;
* 384 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
* Vilkaviškis - 13283
* Kybartai - 6556
* Pilviškiai - 1493
* Virbalis - 1351
* Pajevonys - 576
* Stotis - 571
* Paežeriai - 569
* Vištytis - 566
* Giedriai - 565
* Dvarnieji - 554


Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose - seniūno būstinė):
* Bartninkų seniūnija (Bartninkai)
* Gižų seniūnija (Gižai)
* Gražiškių seniūnija (Gražiškiai)
* Keturvalakių seniūnija (Keturvalakiai)
* Kybartų seniūnija (Kybartai)
* Klausučių seniūnija (Klausučiai)
* Pajevonio seniūnija (Pajevonys)
* Pilviškių seniūnija (Pilviškiai)
* Šeimenos seniūnija (Vilkaviškis)
* Vilkaviškio miesto seniūnija (Vilkaviškis)
* Virbalio seniūnija (Virbalis)
* Vištyčio seniūnija (Vištytis)